Taivano profesorius: „Nutukimas – lėtinis organizmo uždegimas“

„Vakarų medicinos pagrindinis tikslas yra gydyti ligą, pavyzdžiui, stipriais vaistais ar chirurginiu būdu, o tradicinėje kinų medicinoje stengiamasi užtikrinti sklandų sveikųjų organizmo dalių veikimą ir su tuo susijusią gyvenimo kokybę“, – teigia profesorius Chin-Kun Wangas, viešėjęs Kauno technologijos universitete (KTU).

Atvirose visuomenei paskaitose „Žolelės tradicinėje kinų medicinoje ir mityboje“ Taivano Chung Shan medicinos universiteto mokslininkas, Taivano Mitybos asociacijos garbės prezidentas C. K. Wangas pristatė tyrimus, kurie patvirtina augalinių preparatų, naudojamų tradicinėje kinų medicinoje, efektyvumą juos taikant vėžio gydymui bei profilaktikai kartu su Vakarų medicinos praktikomis – chirurgija, spinduliniu gydymu ir chemoterapija.

Sujungia Rytų ir Vakarų medicinos žinias

Senovės Kinijoje imperatoriaus gydytojas mėgavosi gero gyvenimo privalumais – pagarba, dideliu atlyginimu ir priklausymu aukštesniesiems visuomenės sluoksniams. Tačiau tik tol, kol imperatorius nesusirgdavo. Tada pavojus iškildavo ir gydytojo gyvybei – jei imperatorius serga, vadinasi, gydytojas blogai atlieka savo darbą.

Taivano Chung Shan universitetinėje ligoninėje, kurioje dirba ir tyrimus atlieka profesoriaus C. K. Wango tyrėjų komanda, pacientams siūlomas gydymas sujungia Rytų ir Vakarų medicinos žinias.

„Pacientus skatiname priimti įprastą vakarietišką gydymą, tačiau įsikišame tam, kad sustiprintume sveikąją organizmo dalį. Remiantis mūsų tyrimais, toks požiūris labai efektyvus, pagerėja žmonių gyvenimo kokybė, jie sustiprėja pakankamai, kad galėtų tęsti gydymą“, – teigia C. K. Wangas.

Augaliniai preparatai – prieš vėžį

Paskaitoje, kurią kinų mokslininkas skaitė KTU, buvo pristatyti jo atstovaujamo universiteto tyrimai, kuriuose medicininių augalų preparatų, naudojamų tradicinėje kinų medicinoje, kombinacija buvo taikoma kaip papildomas gydymas vėžio pacientams.

„Visi žinome, jog agresyvus vėžio gydymas labai nualina organizmą – slenka plaukai, pakenkiama epiteliui, drastiškai sumažėja baltųjų kraujo kūnelių kiekis, o tada tenka nutraukti gydymą“, – sako C. K. Wangas.

Universiteto mokslininkų grupė, naudodama tam tikras medicininių augalų preparatų kombinacijas, siekia pagerinti vėžio pacientų gyvenimo kokybę – kuriami preparatai pristabdo auglio augimą, mažina pašalinį poveikį ir gydo pažeistus audinius.

Jei esi sveikas, vaistų gerti nereikia

Pasak medicinos profesoriaus, gydymas žoliniais preparatais – sudėtingas mokslas, kuriame svarbios tiek veikliosios, tiek pagalbinės medžiagos, kurias gauname kartu su augalu, tiek ir ekstrakto paruošimo būdas.

„Ekstrakte cheminių medžiagų efektyvumas gali padidėti, todėl labai svarbu žinoti, kaip žoleles paruošti. Kartais tam reikia labai aukštos temperatūros, kartais – labai žemos“, – pasakoja C. K. Wangas.

Pasak jo, nors žoliniai preparatai gali būti naudingi sergant, sveikiems žmonėms juos vartoti derėtų atsargiai. Nemažai medicininių augalų yra toksiški, svarbiausia – jų dozavimas, perspėja mokslininkas.

„Mano žmona – tradicinės kinų medicinos gydytoja. Ji teigia, jog nors žoliniai preparatai gali padėti įveikti ligą, jie ne visada tinka sveikiems žmonėms. Juk ir Vakaruose tas pats – jei esi sveikas, vaistų gerti nereikia“, – teigia C. K. Wangas.

Ligos – gyvenimo būdo pasekmė

Medicinos profesoriaus, atliekančio tyrimus funkcionaliojo maisto mokslo ir maisto papildų srityje, teigimu, be vėžio, kita pagrindinė žmonių sveikatos problema visame pasaulyje yra metabolinis sindromas. Jis apima kraujospūdžio padidėjimą, gliukozės apykaitos sutrikimą, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą.

Pasak C.K. Wango, šis sutrikimas paprastai susijęs su nutukimu, kuris iš tiesų rodo lėtinį organizmo uždegimą. Jo rekomendacija – kontroliuoti kūno svorį.

„Savęs dažnai klausiu: kodėl mes negalime išgydyti vėžio? Matyt dėl to, kad taikome netinkamus būdus. Vėžys – chroniškų ligų pasekmė. Tikriausiai reikėtų gydyti diabetą, keisti gyvenimo būdą, mitybą, tada nuslūgs ir uždegiminiai procesai“, – teigia mokslininkas.

Saldaus gyvenimo pavojai

Paklaustas apie dietą, kurios reikėtų laikytis tam, kad būtume sveiki, tarptautinės Maisto papildų ir funkcionaliojo maisto draugijos prezidentas, šypsosi: „Žinau, kad, vadinamasis „sveikas“ maistas ne visada skanus“.

Universitetinėje Taivano Chung Shan ligoninėje besigydančius onkologinius pacientus gydytojai moko keisti gyvenimo būdą, visų pirma keičiant mitybą. Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių nei vaisių, ypatingai vengti cukraus, miltinių gaminių. Maiste turėtų būti ir aukštos kokybės baltymų, tačiau C. K. Wangas siūlo juos gauti ne tik iš žuvies ir mėsos, bet ir iš augalinių šaltinių, pavyzdžiui, pupelių ar sojos pupelių.

„Maistas gali būti vaistas, – įsitikinęs profesorius, – tačiau reikia žiūrėti ko, ir kiek valgai. Valgyti galima visko, vardan laimingo gyvenimo, tačiau nevalia piktnaudžiauti“.

Ypač, pasak jo, pavojingas cukrus – įvairūs epidemiologiniai tyrimai sieja jo vartojimą su daugeliu sveikatos problemų. Todėl C. K. Wangas siūlo kavą ir arbatą gerti nesaldintą, atsargiai žiūrėti ir į vaisius – nemažai jų yra modifikuoti tam, kad būtų saldesni.

Maisto mokslo vystymas – kritiškai svarbus žmonijos išlikimui

Kolegai iš Taivano pritaria ir jį į Kauną pakvietęs KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis.

„Maisto mokslo vystymas – labai svarbus žmonijos ateičiai. Bendradarbiaudami šioje srityje viso pasaulio mokslininkai siekia kurti funkcionaliojo maisto produktus ir maisto papildus, tam, kad tokiuose produktuose esančiomis biologiškai vertingomis medžiagomis būtų galima užkirsti ligoms kelią. Tai – daug efektyvesnis būdas, nei gydyti ligas, kai jos jau išsivysčiusios“, – teigia R. Venskutonis.

KTU profesorius atskleidžia ateities planus – kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) kuriama nauja magistro studijų programa „Maisto mokslas ir žmonių mityba“, kurioje studentams bus suteikiamos kompleksinės žinios ir įgūdžiai.

„Sukaupta daug žinių ir patirties apie tai, kaip maisto komponentai gali padėti išsaugoti sveikatą ir net apsaugoti nuo ligų. Kartu su technologijos ir biomedicinos mokslo žiniomis, šios tarpdisciplininės studijos ir tyrimai yra kritiškai svarbūs žmogaus sveikatos išsaugojimui“, – teigia R. Venskutonis.

Komentarų nėra

Komentuoti galimybės nebėra.