11 patarimų, kaip nugalėti atidėliojimą

11 patarimų, kaip nugalėti atidėliojimą

Kiekvienas gyvenime esame atidėję kokią nors užduotį vėlesniam laikui. (Pavyzdžiui, šį straipsnį ketinau paskelbti vakar…) Bet ar kada nors susimąstėte, kodėl jūs – ar kas nors kitas – atidėliojate? Nors vieni mato tai (savyje ar kituose žmonėse) kaip tingėjimą, tą gali lemti ir kitos priežastys.

Ilgą laiką psichologai manė, kad atidėlioja tie, kurie turi prastą laiko suvokimą, t.y. mano, kad turės savo darbams daugiau laiko nei jo turi iš tiesų. Kai kuriems būtent taip ir yra, tačiau naujesni tyrimai atskleidžia, kad atidėliojimas yra sietinas su nesugebėjimu susidoroti su kančia. Tiksliau sakant, panašu, kad kaltas bjaurėjimasis užduotimi. Kai asmeniui paskirta užduotis atrodo nemaloni („Bus sunku, nuobodu, kankinama…“), iškyla didesnė tikimybė, kad jis ją atidės.

Nors atidėliojantieji vengia kančios, ironiška, kad vėliau toks požiūris gali sukelti tik didesnę kančią. Dėl atidėliojimo gali padidėti stresas, atsirasti sveikatos problemų, suprastėti darbo rezultatai. Atidėliojantieji įprastai turi daugiau miego problemų ir patiria stipresnį gailėjimąsi nei tie, kurie užduotis atlieka laiku ir organizuotai. Dar blogiau, kad atidėliojimas gali kliudyti savigarbai, dėl atsiradusių kaltės ir gėdos jausmų ar savikritiškų minčių, kurios gali kilti dėl užduočių atidėliojimo.

Jei kovojate su atidėliojimu, išbandykite bet kurį iš šių patarimų, kad pradžia būtų lengvesnė:

1. Nedarykite tragedijos ten, kur jos nėra.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės linkę atidėlioti – katastrofos kūrimas arba per didelis darbo sureikšminimas. Tai gali būti susiję su užduoties atlikimo sunkumu ir nuobodumu; bet esminis dalykas – manymas, kad užduotį vykdyti bus „nepakeliama.“

Iš tiesų, iššūkiai, nuobodulys ir sunkus darbas jūsų nepribaigs ir net dėl to nesusirgsite. Kita vertus, atidėliojimas siejamas su stresu. Įsivaizduokite stresą, kurį patiriate, kai vengiate kam nors paskambinti, nors žinote, kad tai būtina. Taigi, viską vertinkite racionaliai: „Žinoma, tai nėra mano mėgstamiausia užduotis, tačiau aš galiu ją atlikti.“

2. Svarbiausias klausimas – „kodėl?“

Savo darbus atidėliojantys žmonės labiau susikoncentruoja į trumpalaikius (kančios, susijusios su užduotimi, vengimas), o ne ilgalaikius rezultatus (stresas dėl paskirtos užduoties nevykdymo, bei vėlesni užduoties vengimo padariniai). Vietoj to, geriau susitelkite į tai, kodėl tai darote: kokią naudą gausite užduotį įvykdę?

Jei ilgai atidėliojate spintos tvarkymą, įsivaizduokite, kaip malonu yra prieiti prie tvarkingos ir nereikalingais rūbais nepergrūstos spintos. Dar galite apskaičiuoti, kiek pinigų galėtumėte užsidirbti parduodami nebenešiojamus rūbus per eBay ar Vinted, arba kaip pradžiugintumėte nepasiturinčiuosius, jei tiesiog viską padovanotumėte.

Jei neprisiruošiate pradėti sportuoti, pagalvokite, kiek pozityvios energijos ir savigarbos jums suteiks sportas, kokiu geru pavyzdžiu tapsite savo vaikams.

3. Planuokite.

Projektai, kuriuos „padarysite, kai turėsite laiko“, įprastai vėliau taip ir nepadaromi. Turite paskirti laiką, kurio metu darysite projektą, ir tą laiką būtent tam ir išnaudoti. Taip, kaip elgtumėtės turėdami svarbų susitikimą. Atėjus laikui daryti paskirtą darbą, nusistatykite laikmatį – taip lengviau susikoncentruosite, nesiblaškysite.

4. Būkite realistiški.

Sudarinėdami savo darbotvarkę nusiteikite sėkmei. Projektai dažniausiai užtrunka daug ilgiau nei tikitės, todėl skirkite jiems papildomo laiko. Be to, ieškokite būdų, kaip šį darbą padaryti lengvesniu, pavyzdžiui, jei esate pelėda, nesitikėkite, kad atsikelsite valanda anksčiau tam, kad eitumėte sportuoti. Tikriausiai bus geriau, jei laiką sportui skirsite pietų metu ar prieš vakarienę.

5. Suskirstykite užduotį dalimis.

Kai užduotis atrodo imanti viršų, dažnai pradedame atidėlioti. Kaip galėtumėte tą užduotį padalinti į mažesnes, lengviau įveikiamas dalis? Pavyzdžiui, jei norite parašyti knygą, pirmiausiai galite sukurti skyrių pavadinimus, išskirti mažesnius skyrelius, o tada įsipareigoti parašyti po skyrių kas dieną. Užduoties skirstymas dalimis neleis jums jaustis sutriuškintais darbo dar nepradėjus, be to, jausitės stipresni.

6. Neatsikalbinėkite ir neieškokite dingsčių vengti užduoties vykdymo.

Girdėta? „Tam reikia nuotaikos.“ „Palauksiu, kol turėsiu tam laiko.“ „Dirbu geriau, kai jaučiu spaudimą.“ „Reikia, kad nutiktų X, kad galėčiau pradėti.“

Gana! Būkite patys sau sąžiningi: tai tėra pasiaiškinimai. Žinoma, būtų gerai „būti tos nuotaikos“, bet laukimas gali reikšti, kad savo projekto taip ir nepradėsite.

7. Susiraskite partnerį.

Nusistatykite terminus užduočių vykdymui. Tuomet susiraskite ką nors, kam būsite atskaitingi už jų vykdymą. Tai gali būti pažadas jūsų viršininkui ar klientui, kad darbą atliksite iki tam tikros datos. Arba – treneris, kuris jus stebės. Galbūt pasirinksite artimą žmogų, kuris tikrins, kaip siekiate užsibrėžtų tikslų. Taip susitarę susisieksite su kuo nors (pavyzdžiui, telefonu) tam tikrais laiko intervalais (tarkim, kartą per savaitę) ir užfiksuosite, ką darysite per kitą susitikimą. Tikriausiai nenorėsite sulaužyti duoto žodžio? Tai puiki galimybė numalšinti atidėliojimą. (Pastaba: Kad išsaugotumėte savo santykius, nepatariame partneriu pasirinkti savo antrosios pusės. Tikėtina, kad užduotis atlikinėsite ne taip atsakingai ir taip galite sukelti tarpusavio įtampą.)

8. Patobulinkite savo aplinką.

Supanti aplinka gali arba padėti, arba kliudyti jūsų produktyvumui. Ypač saugokitės technologijų, pavyzdžiui, nuolat nuo naujų žinučių pypsinčio telefono. Socialiniai tinklai, „paieška“ internete – jus tiesiog veda tolyn ir tolyn iš kelio, o skambučiai gali skatinti atidėlioti iš naujo.

Todėl išbandykite šitai: savo projektui paskirtu laiku uždarykite savo el. paštą, „Facebook“ paskyrą, išjunkite telefoną (bent jau įjunkite tylųjį režimą ir padėkite kitame kambaryje, kad nematytumėte) ir neleiskite sau naršyti tinkle, kol neatliksite užduoties. Atidėkite visas reikalingas paieškas internete pabaigai.

9. Skatinkite save už gerą elgesį.

Sugalvokite, ką sau pasidovanosite, tuo atveju, jei atliksite užduotį laiku. Neleiskite sau įsismaginti su naujai išleistomis „Sostų karų“ serijomis, tikrinti savo socialinių tinklų paskyras ar pietauti, kol neatlikote to, ką suplanavote. Todėl vietoje to, kad naudodamiesi anksčiau paminėtais dalykais toliau sėkmingai atidėliotumėte, paverskite juos savo paskatinimu už atliktą darbą.

10. Atleiskite sau.

Nekeiksnokite savęs už praeities klaidas. Mintys, kad „Turėjau pradėti anksčiau“ ar „Aš nuolat atidėlioju; aš toks nevykėlis (-ė)“, viską tik pablogins. Tyrimai rodo, kad atleisdami sau už tai, kad anksčiau atidėliodavote, padės nustoti tai daryti.

Tai, kad praeityje atidėliodavote, netgi galite paversti privalumu. Kaip? Nustatykite, kas lemdavo vengimą – baimė, stresas, nežinojimas, kaip daryti pažangą, atsakingumo trūkumas… Tai supratę, atkreipkite dėmesį į tas kliūtis dabartyje ir ateityje. Jei, pavyzdžiui, tai buvo baimė, kuri prisidėjo prie atidėliojimo, kokius žingsnius galite padaryti, kad jaustumėtės tvirčiau ir kitą kartą taip nebebijotumėte?

11. Pamirškite perfekcionizmą.

Perfekcionistai pasižymi „viskas arba nieko“ mentalitetu: jiems viskas turi būti arba tobula, arba visiška nesėkmė. Perfekcionistai linkę laukti tobulų sąlygų, kad galėtų dirbti toliau – todėl, jei nėra tobulų sąlygų, jie negali užbaigti. Arba, jei tai ne tobulas laikas, mano, kad negali pradėti. Šis „viskas arba nieko“ mąstymas gali laikyti jus už pavadžio ir neleisti pradėti ar užbaigti užduočių.

Vietoj to, susikoncentruokite į buvimą geresniu, o ne tobulu. Tai reiškia, kad vis viena turite siekti meistriškumo arba susikurti sau puikias sąlygas, bet tuo pačiu nepamiršti susitelkti į tai, jog darbas turi būti atliktas.

Šaltinis: psychologytoday
Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.